Jeigu variklio dujų skirstymo dirželis atrodo "normaliai'', jo keisti neverta -mano daugelis vairuotojų ar meistrų. Žinoma, būtų gerai, jeigu kas apibrėžtų sąvoką ''normaliai'' -tuomet ne vienas, ilgą laiką manęs, kad jo dirželis ''normalus'', nebūtu skaudžiai nukentėjęs. Kaip jau įprasta, labiausiai nukenčia dyzelinių automobilių savininkai, kai trūkus,dirželiui ''sulankstomi'' vožtuvai. Benzininius variklius ši ''bėda'' ištinka kiek rečiau (apskritai susidurs stūmoklis su vožtuvais ar ne, priklauso nuo konkretaus variklio konstrukcijos) tačiau laukti, kad įsitikintum, ar sulankstys vožtuvus, ar ne, tikrai neverta. Taigi faktas -dirželį reikia keisti intervalais, nurodytais gamintojo instrukcijoje, ir visuomet, kai įsigyjamas jau naudotas automobilis, nes šiuo atveju apskritai nėra garantijos, kad ankstesnis šeimininkas (ar šeimininkai) jį keitė.
Panagrinėkime diržinę pavarą, kuri, tiesą sakant, yra senesnė už pati automobili (čia neturima galvoje krumpliuotojo diržo pavara). Iš principo pakankamai paprasta ir patvari plokščio diržo pavara turėjo savo istorijos pradžioje keletą trūkumų. Pirma, kad diržas buksuoja -apie 2 proc., ir tai, kad diržas buvo gaminamas ne vientisas, o suduriant jo galus. Be to, ir pati medžiaga diržo gamybai nebuvo tinkama -dažniausiai tam buvo naudojama tikra oda. Diržas išsitampydavo, ''šokinėdavo'' nuo plokščių skriemulių, na ir tarnaudavo neilgai. Savotiška ''revoliucija'' diržinėje pavaroje įvyko 1917m., kai buvo išrastas trapecinis diržas. Šis išradimas priskiriamas Johnui Gatesui. Trapecinis diržas patikimai ''sėdi'' ant skriemulio, mažiau buksuoja nei plokščias, ir palyginti nedidelio skerspjūvio diržas gali perduoti dideli sukimo momentą. Trapecinis diržas ilgam įsitvirtino automobiliuose - juo varomi elektros generatoriai, vairo stiprintuvai ir panašiai. Apie 1919 m. juos po truputėli ėmė išstumti daugiarėžiai diržai, kurie, palyginti su trapeciniais, yra lankstesni, ne taip greitai dyla jų darbinis paviršius, na, ir turi privalumą -pavarai galima išnaudoti abi diržo puses. Krumpliuotasis diržas, galima sakyti, turi ''geriausius'' diržinės pavaros bruožus, be to, neturi joms būdingo trūkumo nebuksuoja, todė1 imanoma sinchronizuoti varomąjį ir varantui velenus.Vertinant pagal ifgaamžiškumą, šiuolaikiniai diržai praktiškai butų ''amžini'', bent jau tiek, kiek ''amžinybė'' tęsiasi mechanikoje. Palyginimui guolj Qalima Iaikyti ''amžinu'', t.y. teoriškai jis turėtų ''pergyventi'' agregatą, tačiau dė1 blogo tepimo, sumontavimo ir t.t. -sugenda. Panaši istorija tiktų ir dirželiui. Idealiu atveju jo turėtų užtekti visam variklio resursui, tačiau taip nėra. Ilgaamžiškumas ''užprogramuotas'' dirželio konstrukcijoje ir jo eksploatavimo sąlygose.
Dažniausiai dirželiai gaminami iš hidrintos akrilonitrilo butadieninės gumos -HNBR (ISO ir DIN priimtas žymėjimas), tačiau gamintojai taiko HSN žymėjimą. Akrilonitrilo guma atspari dilimui, karščiui, senėjimui, sendinimui ir grūdinimui karštoje alyvoje ir ozone. Jos aukščiausia darbinių temperaturų riba yra + 150 laipsnių. Tačiau guma neatspari alyvos ir oro mišinio aplinkos poveikiui.
Kita diržo sudėtinė diržo dalis -jo kordas, kuris gaminamas stiklo pluošto. Stiklo pluoštas labai atsparus tempimui, tačiau yra trapus.
Taigi medžiagos nusako ir galimas diržo ''ligas''. Pro nesandarias tarpines ar riebokšlius ant diržo patekusi alyva greitai ji suės. Jeigu diržas buvo sulenktas labai mažu spinduliu (sugnybtas), atsiranda stiklo pluošto mikroįtrūkimai, kurie, veikiant diržui, progresuoja.
Kiti lemiantys diržo resursą faktoriai kyla iš jo eksploatavimo aplinkos ir sąlygų. Diržo ''darbo procesas'' nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Jo dantys, susikabindami su krumpliuotų skriemulių dantimis, slysta, t.y. diržo dantis, susikabindamas su skriemulio dantimi, slysta jo paviršiumi tol, kol glaudžiai susikapina. Be to, diržo krumpli veikia jėga, statmena diržo -skriemulio dantų kontakto plokštumai. DėI šios ''prispaudimo'' jėgos dyla diržo krumpliai, be to, atsiranda krumplio šlyties deformacija. Metaliniai skriemuliai taip pat dyla, tačiau žymiai mažiau nei diržas. Taip pat diržą veikia netolygi apkrova. Skiriasi skirstymo veleno (ar velenų) prasukimo pasipriešinimo jėga priklausomai nuo suspaudžiamų atsileidžiančių vožtuvų spyruqkliųpadėties. Taip pat ir varantysis skriemulys, sumontuotas ant alkūninio veleno, apkrauna diržą cikliškai kintančiomis apkrovomis. Taip yra dėl netolygaus alkuninio veleno kampinio greičio, kuris keičiasi keletą kartų per vieną veleno apsisukimą. Todėl diržas yra tarsi tampomas pirmyn ir atgal.  Šie švytavimai persiduoda diržo krumpliams.
Diržas šiuos švytavimus atlaiko -jis taip suprojektuotas. Be to, šie žalingi švytavimai nedaro žalos ir leidžia diržui ištarnauti numatytą resursą kai diržas tinkamai įtemptas. Jeigu diržas per laisvas (nepaisant to, kad diržo ir skriemulio krumpliai tiksliai susikabina) , tuomet  ir švytavimas vyksta didesne amplitude ir su didesniais ''smugiais''. Per daug įtempus diržą, jis negali slopinti šių smūgių, nes per didelis įtempimas pasiekiamas diržo tamprumo sąskaita. Ir vienu, ir kitu atveju diržas greičiau dyla, išraunami ar nuglemžiami dantys, atsiranda mikroįtrukimai diržo korde
Diržo resursą sutrumpina vienas kito atžvilgiu blogai orientuoti skriemuliai, įtempimo ritinėliai, tuomet Iabiau apkraunamas vienas diržo kraštas -o tai taip pat spartina dilimą. Žinoma, paprastai skriemuliai buna tinkamai orientuoti ir yra vienoje plokštumoje. Tačiau kartais skriemuliai deformuojami, jeigu tenka nuimti skriemull nuo veleno. Jeigu skriemulys ''nenori'' nusimauti nuo veleno, i darbą paleidžiamas ''darbų vykdytojas'' -plaktukas.
Taigi vien jau minėtų priežasčių pakanka, kad diržas netarnauja ,, amžinai ,, .Ypač jeigu minėtos eksploatacijos sąlygos papildomai apsunkinamos. Beje, bene pagrindinė sąlyga yra diržo itempimas: maža to, kad dėl netinkamo itempimo greičiau dyla diržas, jis taip pat gadina kitus agregatus, pavyzdžiui, vandens siurblio ir įtempimo ritinėlio guolius, kuriuos mechanikoje taip pat galima laikyti ''amžinais''. Itempimo ritinėli (jeigu diržas neitempiamas kitaip) rekomenduojama keisti su diržu. Teoriškai... O praktiškai tai daug kam atrodo tuščias pinigų švaistymas. Tuomet reiktų nepagailėti pinigų bent jau kas antrą kartą, nes išdilęs itempiklio guolis duoda papildomą laisvumą bei papildomą pašalinl garsą.
Tiek trumpai apie krumpliuotąjį diržą, kuris, žvelgiant vartotojo akimis, ''tik gumos gabalas'', kuri reikia keisti nustatytais intervalais. Apie trapecinius ir daugiarėžius diržus didelio reikalo kalbėti nėra -jie savo konstrukcija labai panašus i krumpliuotuosius skiriasi tik jų darbo specifika ir darbo metu dyla trapecinių diržų daugiarėžio dirželio šoniniai paviršiai, nes skirtir gos šoninio paviršiaus vietos ''buksuoja'' skriemulio atžvilgiu skirtingais greičiais. Dėl to diržas ''suplonėja'', atsilaisvina, pradeda cypti. Be to ant šių diržų patenka daugiau teršalų, todėl jie susidėvi palyginti greitai. Trapeciniai diržai, negana to, dar ir greičiau sutrukinėja, nes yra palygin aukšto profilio ir turi  lankstytis riedėdami nedidelio skersmens skriemuliais. Naujesnės kor strukcijos trapeciniai diržai su krumpliuotu vidini paviršiumi yra lankstesni ir ilgaamžiškesni. Vistik juos lankstumu lenkia daugiarėžiai dirželiai, kurie turi tą privalumą, kad abi diržo pusės gali bu panaudotos pavarai. Šių diržų trūkimas nėra toks ''skausmingas'', tad jų keitimo intervatams nėra keliami kokie nors reikalavimai. Tačiau cypimas po variklio skyriaus antvožu -signatas, kad dirželį reikėtų keisti arba paveržti (jeigu jis neseniai keistas). Tiesa, paveržinėjant nereikia persistengti. Čia , kaip ir krumpliuotojo diržo atveju per didelis ar per mažas įtempimas trumpina diržo amžių. Be to, per daug įtempus be reikalo apkraunami varomų agregatų guoliai. Juo labiau kad norint galima įsigyti ir prietaisą dirželių itempim matuoti.
Pirkti diržą geriau rimtesnėje parduotuvėje (ypač krumpliuotąjį), čia bent pardavėjas pagal katalogą parinks reikiamą. Juo labiau kad krumpliutieji diržai gaminami bent trijų profilių -trapecinia krumpliais ir dviejų tipų suapvalintais. Visi jie negali pakeisti vienas kito. Tūlas pilietis gali atskirti trapecini nuo suapvalinto, tačiau suapvalintų profilių skirtumai akiai beveik nepast bimi. O juk jų negalima keisti vieno kitu, net jei diržo ilgis, plotis ir krumplių žingsnis vienodi. Netinkamo profilio diržas greitai sudils ar nutrūk bus išrauti dantys.
Na, o visais kitais atvejais -tinkamai parinkta detalė, tinkamai įrengta ir eksploatuojama, tarnauja jeigu ne ''amžinai'', tai bent jau tiek, kiek numatyta gamintojo instrukcijoje.